Lietuvai pavyko įvykdyti užduotį ir pasiekti, kad Astravo atominėje elektrinėje (AE) pagaminta elektra į Lietuvą nepatektų, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje teigė energetikos ministras Dainius Kreivys. Jo tvirtinimu, Lietuvos pastangos Baltarusijai jau kainuoja 2 mlrd. dolerių ir tai ne pabaiga.
Kaip posėdžio metu teigė D. Kreivys, dėl metodikos su kaimynėmis įvyko bent dešimt derybų raundų, tačiau derybos vyko gana vangiai.
„Tos diskusijos vyko vangiai, prieš galą buvo pagreitėjusios, buvo kompromisinių pasiūlymų iš Latvijos, bet tas kompromisinis sprendimas buvo įleisti pusę kiekio iš to, kas buvo, kas teka iš Astravo elektrinės. Kadangi su tais skaičiais mes nesutikome, Vyriausybėje buvo priimtas sprendimas, kad mes tvirtiname savo metodiką“, – kalbėjo D. Kreivys.
Anot jo, metodikoje numatytas esminis dalykas – į Lietuvos rankas perimta galimybė nustatyti tinklo fizinio pralaidumo dydį.
„Dabar matome, kad pagal mūsų fizinio tinklo pralaidumo dydį realiai svyruoja ir fizinis srautas, kuris atiteka iš Baltarusijos, išskyrus tuos atvejus, kai srautas pasisuka į kitą pusę. Kaip tai pavyko padaryti? Būtent pagal BRELL susitarimą. Šis dydis buvo skaičiuojamas pagal atitinkamus BRELL protokolus, kurie remiasi BRELL sutartimi, inicijavus force majeure – nenugalimos jėgos išimtį, kuri yra sutartyje“, – nurodė D. Kreivys.
Pasinaudojus nenugalimos jėgos aplinkybe, pasak ministro, Lietuva gavo galimybę nustatyti, kad įstatyminis srautas turi būti toks, kuris užtikrina sistemos saugumą. Šis srautas, kaip teigė ministras, šiuo metu nustatomas pagal šešis parametrus.
„Jis praktiškai užtikrina, kad Astravo elektra į Lietuvą dabar nepatenka, – sakė D. Kreivys. – Taip, nepasitenkinimo buvo labai daug tiek iš Latvijos, tiek iš Estijos pusės. Teko nemažai dirbti su kolegomis. (...) Kaip minėjau, situaciją turime tokią, kokią turime. Įgyvendinome įstatymą, mūsų rodiklių laikomasi, o dėl trišalės metodikos ir toliau intensyviai siūlome Latvijai ir Estijai kalbėtis, kad sprendimas vis dėlto būtų trišalis.“
Paklaustas, ar galima būti garantuotiems, kad Astravo AE pagaminta elektra tikrai nepatenka į Lietuvą, ministras patikino, kad tokios garantijos yra.
„Šiuo metu garantuoti 110 proc., – tikino D. Kreivys. – (...) Dėl to turėjome gana įtemptą situaciją su mūsų kaimynais latviais, netgi vakar, vykstant operatorių pokalbiams, buvo prašoma – leiskite mums padidinti.“ Anot jo, klausimas dabar užbaigtas.
Atkreipus dėmesį, kad faktinis srautas iš Baltarusijos ir toliau atiteka, D. Kreivys patvirtino, kad taip ir yra, tačiau dar kartą atkreipė dėmesį, kad kasdien yra apskaičiuojamas būtinasis srautas, tai nėra prekybinis srautas.
„Šiuo metu srautas iš Baltarusijos yra 254 megavatai, jis yra nustatytas, yra lubos. Mes kas dieną įvedame lubas, kurios yra apskaičiuojamos pagal turimus parametrus: rezervinis srautas, kilpinis srautas ir visi kiti dalykai. Yra visi saugumo srautai suskaičiuoti – tiek, kiek reikia saugumui. Šis srautas nėra prekybinis srautas“, – teigė D. Kreivys.
Pasak jo, bent keturi susitikimai įvyko ir BRELL kontekste. „Tiek Rusija, tiek Baltarusija, kurios yra pagrindinės šalys, kurios galėjo prieštarauti dėl force majeure sąlygos, šių sąlygų nekėlė, nes, kaip minėjau, tai buvo padaryta teisiškai ir visiškai atitinka BRELL sutarties sąlygas. Šiandien turime tai, ką turime. Klausimas bent šiuo momentu yra išspręstas“, – tvirtino D. Kreivys.
Jis neatmetė, kad ateityje situacija gali keistis. „Bet mes esame pasiruošę reaguoti“, – patikino D. Kreivys.
„Reikia daugybės prielaidų, kad Baltarusija galėtų į Lietuvą importuoti savo elektrą. Šiandien kol kas nėra nė vienos tos prielaidos, išskyrus tai, kad Astravas dirba, nes iki tol ir Astravas nedirbo. (...) Taip pat reikia pastebėti, kad galėtų ir toliau būti eksploatuojamas pirmas ir antras blokas, Baltarusijai reikia didelių investicijų. Kai kurias jų jie pasidarė“, – komentavo D. Kreivys.
Ministras pridūrė, kad kai kurios investicijos kol kas yra įšaldytos, todėl Baltarusija, jo teigimu, kol kas negali paleisti antrojo Astravo AE bloko.
„Mūsų manymu, ta diena gana toli, kai jie galės tuos dalykus daryti. Kalbant apskritai, esant tokiai situacijai, netgi jiems pastačius, išbandžius antrąjį bloką, du blokai vienu metu negali dirbti, nes Baltarusijos sistema kol kas nėra adekvati dviejų blokų darbui. Vėlgi, kaip bus toliau, matysime. Matome vienareikšmiškai, kad tos mūsų pastangos, kurias įdėjome, šiuo metu Baltarusijai papildomai kainuoja apie 2 mlrd. dolerių, tai visos sistemos plėtra, ir tai dar ne pabaiga“, – teigė D. Kreivys.
Ministras viliasi, kad ateityje gali lengviau pavykti susitarti ir su Latvija bei Estija dėl trišalės metodikos sudarymo ir taikymo.
